Review of Manhattan (1979) by Danielle K — 02 Jan 2010

"Jis buvo tvirtas ir romantiskas kaip jo numyletas miestas. Uz juodu akiniu remeliu tykojo suoliui pasiruosusi dziungliu kates energija. Niu Jorkas buvo jo miestas ir visada toks bus". Tai ne tik izanga, galima sakyti tai filmo charakteris ir nuoroda I jausmus, kuriuos ne sukels, bet atgaivins "Manhetenas".

Kai kurios scenos iki skausmo pazenklintos gyvenimo, dialogai atrodo lyg cia ir lyg neseniai girdeti ir visas suaugusiuju gyvenimas, dar karteli sakau, visiskai nesiskiria nuo tada, kai jiem buvo vos dvidesimt.

Visi skirias, taikos, gulasi I lova ir tai Vudis Alenas padaro normaliu bei neissigimusiu visuomenes reiskiniu. Dar vienas dalykas - soundtrackas. Butent toks koks turi buti filme, o ne tiesiog grazi daina, kuria pora kart prasukus pasirodo ne tokia artima ir tiesiog tampa nuvalkiota stoties kekse.

Galiausiai Meryl Streep jaunysteje mane pribloske. p.s. pradzioje kiek erzino visos intelektualines kalbos, muziejai ir siaip "menas", vynas ir suriai, bet veliau is to daznai buvo pasijuokta, kas susvelnino situacija.

Rekomenduotina daugkartiniam ziurejimui.