Review of Ricky (2009) by Javier V — 05 Feb 2011

Filmas neispilde lukesciu, kuriu tikejausi, taciau veliau susimasciau, ko gi as tikejausi. Jau vien tas dalykas, kad pas vaika uzaugo sparnai, buvo viso ko kulminacija, tad labai keblu dar kazkuo labiau nustebinti ziurova. As sedejau ir masciau, kokia as sukurciau pabaiga ir kaip viska susukciau idomiau. Eiline amerikanska pabaiga su zurnalistais, gydytojais, kurie pagrobia tyrimui vaika ir laiminga pabaiga, kai jam sparnai tiesiog nukrenta, nes jis pradeda brest, butu tiesiog pasigailetina, tad ramiu zingsniu nuejes Ozon padare, ko gero, teisingiausia sprendima.

Labai suzavejo filmo naturalumas. Kaip ir pats Ozon sake, labai smagu stebeti motina taip nuosirdziai, kaip vaikas zaislu, besidziaugianti sunaus sparnais. Ji tai prieme lyg jie butu pats naturaliausias dalykas. Pirmas zingsnis, pirmas zodis, pirmas... skrydis!

As pradzioje gal kiek paskubejau ivertinti vaika, atliekanti tam tikro "angelo" role, nes geras pastebejimas - sparnai rudi ir labiau primena ne angela, o atsiprasau uz realuma, vista. Nuo to dar smagiau, nes visa situacija tampa tiesiog naturali akiai ir... Rodos, tai yra elementaru. Rankos, kojos, sparnai.

Labai buvo smagus akiai dalykas - vaiku isvaizda. Dazniausiai rezisieriai vargiai pataiko ir mane tiesiog vaikai-kudikiai atbaido. Jie buna ne tik, kad nemieli, bet kazkokie nagli ar netgi perspaustai saldus. O cia labai viskas super. Ir paskutinis dalykas... Saunu, kad vyresnioji Rikio sesute prieme nauja vyra-teti seimoje be didesniu traumu, nes dazniausiai buna indu metymai, uzsidarymai kambaryje ir kitokios mamos dramos, kai mama susiranda kita vyra. Daugmaz - isiro musu dvieju (mamos-dukros) cele, I ja isiverze vyras. Siai seimai jo kaip tik ir betruko iki normalios pilnatves.